Dalinuosi įrašu apie gimdymą be skausmo ir žemiau įrašo stenograma.
Laba diena, esu Neringa, trijų vaikų mama. Šį kartą norėčiau pakalbėti apie natūralų vaikų gimdymą, t. y. be skausmo, be vaistų ir kaip susilaukti sveikų vaikų.
Nuo ko viskas prasidėjo? Prieš daug metų perskaičiau knygoje, kad moteris pagimdė vaikelį be skausmų, dideliame malonume. Ir vyras klausia: tai kaip be skausmo? koks čia malonumas gimdyti? Visą tą procesą palygina, kai tarkim moteris atsiduoda vyrui iš meilės, tai ji jaučia didelį malonumą, džiaugsmą, o kai ji yra prievartaujama, ji jaučia didelį skausmą. Tas pats yra ir su gimdymu. Mane tas dalykas labai užkabino. Stebėjau, kai atsiveda katės, šunys, ožkos, niekas nekaukia – tiesiog natūralus procesas, o moteriai kažkodėl reikia tokius skausmus kentėti.
Tai visa tai ką aš čia surinkau, sau sudėliojau į išvadas ir kai atėjo laikas, gimė dideliame džiaugsme trys vaikeliai. Tai yra patys gražiausi, šviesiausi prisiminimai ir jokio ten skausmo. Tiesiog ramus vaikelio susilaukimas. Tai nėra kažkas sudėtingo, nepasiekiamo – noriu tuo pasidalinti. Tai kiekvienai moteriai pasiekiama. Kad visa tai būtų lengviau pasiekti, aš visa tai sudėliojau į dešimt laiptelių:
1. Vaikeliui pasiruošimas. Tai turi būti sąmoningas vaikelio pakvietimas. Prieš tai vyrui bent mėnesį susilaikyti, subrandinti sėklą. Kuo ji bus brandesnė, tuo gyvybinės energijos vaikelis gaus daugiau. Moteriai atsipalaiduoti nuo įtemptų darbų. Kaip žinia, įtampa žudo naudingas bakterijas įsčiose, kurios reikalingos vaikelio pradėjimui ir atėjimui. Svajoti apie vaikelį ir kada įvyksta vaikelio pakvietimo procesas, tai jau rytoj žinai, kad to vaikelio laukiesi. Ir jeigu tai yra iš tyrų ketinimų, tai jau kaip garantija yra kad tu gimdysi be skausmo. Nes jeigu vaikelis bus pradėtas aistroje, nesąmoningai, tai iš karto gimdydama kentėsi skausmus, nes skausmas tiesiog moterį nuskaistina, kuo daugiau gruzo – tuo daugiau skausmo moteriai tenka kentėti.
2. Mityba – čia daug apie tai yra kalbėta. Aš čia labai nesiplėsiu. Geriau jau prieš pradedant, ir kai laukiasi, valgyti kuo natūralesnį maistą, geriau savo rankom užaugintą ar pagamintą. Vengti sintetinių produktų, ypač su E, nes, kaip pavyzdys užauga vaikelis didesnis, negu moteris sugeba pagimdyti. Tai sintetiniai produktai kaip šalutinį poveikį moteriai suteikia. Dabar ir Cezario pjūvio dažnas reiškinys atsiranda. Apie alkoholį ir rūkymą net nekalbu, čia savaime suprantama.
3. Smulkmena, bet į ją reikėtų atkreipti dėmesį. Moterys, pradėkime nešioti sijonus. Leiskim laisvus sijonus, geriau žemiau kelių, klubam vertis tiek kiek reikia. Paauglėm laisvus drabužius nešioti, kad tie klubai išsivystytų tokie, kokie turi išsivystyti. Kad nebūtų čia užspausta, ten užsiūta, kad energija laisvai tekėtų, be jokių užspaudimų. Sijonas yra kaip gyvybinės energijos kaupėjas iš Žemės, kuri moteriai yra reikalinga, tam kad moteris galėtų vaikelį išnešioti, pagimdyti, auginti, kurti šeimyninė laimę ir t. t.
4. Nežalokim vaikelio echoskopijomis. Yra įrodymų, kokią žalą daro echoskopija. Realiai echoskopija parodo: vaikelio lytį, kurią nėra svarbu žinoti, ar iš pradžių sužinosi ar jau gimus; ar vaikelis nėra apsigimęs, tai irgi nėra svarbu, nes jeigu ruošiesi pakviesti vaikelį toks koks jis yra, tai tuo labiau aš jo nežudysiu, kam tai žiūrėti; ir ką parodo – vaikelio padėtį prieš gimdymą, ar galvytė yra apačioje. Tą padėtį galima ir rankomis apčiupinėti. Ir tą padėtį gydytojas gali lengvai nustatyti be echoskopijos. Tai kam tą echoskopiją daryti?
5. Fizinis aktyvumas. Fiziniai pratimai ar kaip ką reikia daryti. Patartina daug vaikščioti. Vaikščiojimas atpalaiduoja klubus, kaulai tada lengviau veriasi. Pirmus tris mėnesius, rekomenduoju statyti moterims „žvakę“, ar ant galvos stovėti. Tada kaip garantija, placenta prisitvirtina aukštai ir jau nėra tos komplikacijos gimdymo metu, kada placenta prisitvirtina arti gimdos kaklelio. Vaikščioti, ir grindis išsiplauti, nebijoti atsitūpti, jei pradeda skaudėti klubo sąnariai, patariu gerti takažolę ar kiaulpienių šaknis, kurios ištirpdo tas druskas, kurios neleidžia kaulams lengvai judėti. Jokių vaistų. Visus vaistus galima pakeisit žolėm, kurios ir gydo ir nekenkia kūdikėliui.
6. Iš sąmonės, pasąmonės išvalyti visas sunkaus gimdymo programas. Apie tai aplinkui tik ir kalbama: kaip sunkiai gimdžiau, vos nemiriau, kokia čia sudėtinga procedūra, čia iš vis neįmanoma. Reikia išvalyti iš galvos visas sunkaus gimdymo programas. Net mano tėvams įskiepyta. Aš keičiu programą aš gimdysiu lengvai, džiaugsmingai, natūraliai, man nebus jokių skausmų. Jokios abejonės, baimės, čia bus taip ar taip. Neprisigalvokim paprasčiausiai. Baimė tai yra mintis, kad kažkas gali būti blogai. Tiesiog susikurkim gražų vaikelio gimimą.
7. Susitvarkyti savo santykius vyru. Ką reiškia susitvarkyti? Tai turi būti atviras santykis, neturi būti kažko nutylėjo, kažko nepasakė, neatleido, įsiskaudino. Čia užspaudei, nutylėjai, tai atitinkamai, kai vaikas sumažinta tavo kopija, ten užspausta – bus sunkus gimdymas. Siūlau, ką aš pati dariau, tiesiog atvirai vyrui sakiau: tu dabar ramiai mane išklausyk, kas mane skaudina, kas man nepatinka, turiu būti laisva nuo tų visų nuoskaudų. Prieš gimdymą moteris turi būti kaip prieš mirtį: viską pasakiusi, atleidusi, paleidusi, švari, tai vat, tą ir padarykime.
Tą patį reikia padaryti su savo mama, nes mama tai kaip laidininkas su visata, ji medis, o mes šakos, jei pas mus su mama nėra atviro ryšio, kažko neatleidai, užsiskaudinai, mes tiesiog nupjauname tą šaką. Mes nebeturime žinių, kaip mums elgtis nėštumo metu, gimdymo metu, kaip vaikelį maitinti, auginti, nėra iš mamoms palaiminimo. Tai yra sudėtinga. Sakyčiau, nes visi mes turime problemų, nuoskaudų su savo mamom. Ir tą atvirą ryšį atkurti yra įvairių metodų. Duosiu kaip pavyzdį, kurį pati naudojau. Patys pasitikrinsit, ar tai galiu aš padaryti. Paimti mamą už rankų ir sakyti: Mama, aš labai tavęs atsiprašau, kad aš ant tavęs pykau, ir dar pykstu už tą ir tą ir tą. Aš labai tavęs atsiprašau, nes aš meluoju, nes aš bijojau būti savimi. Aš labai tavęs atsiprašau, kad vengiu su tavim rimtų pokalbių, aš labai tavęs atsiprašau, kad aš nepasitikiu, aš labai tavęs atsiprašau, kad aš tavęs bijau. Kas negero, nemalonaus, tiesiog išsakom. Kol to neišsakysim, negalėsim po to sakyti: bet, Mama, aš tau labai dėkinga, už
tai, kad aš esu moteris, aš esu tau labai dėkinga, kad tu išmokinai mane mylėti, aš tau esu labai dėkinga, kad tu mane pagimdei, aš esu tau labai dėkinga, tada, kai tu mane pagimdei, tu buvai šalia, kai man tavęs labai reikėjo, mane pastiprinai. Čia yra begalės dėkingumo. Ir po viso to gali pasakyti: Mama, kaip aš tave myliu, Tu esi man brangiausias žmogus. Ir viskas. Blokas ir visi ledai dūžta, energija teka laisvai. Iš mamos, iš širdies jaučiasi palaiminimas. Ne per egoizmą, tavęs laikymas ir kontroliavimas, o iš širdies palaiminimas: aš tavim, dukra, tikiu.
Yra įvairių metodų – čia paprasčiausias, kas iš karto veikia. Jei mama mirusi – parašyti laiškutį. Ta pačia seka. Atsiprašau, kad pykstu, dėkoju ir galiausiai – myliu. 40 laiškų būtų gerai parašyti. Tada per tuos 40 laiškų savaime viską išsakai.
Tai va su vyru susitvarkėm, mamom atleidom. Jeigu peržiūrėti, ar nėra kažkokių neatleidimų, kad ir su uošviene, irgi ateiti, pasakyti – atsiprašau, bet aš tada supykau, sureagavau.
Ir tada pasiruošiam gražiam gimdymui. Sukuriam jaukią saugią aplinką, kurioje moteris būtų atsipalaidavusi, čia jau pareiga, sakyčiau, vyrams, leisti moterims rinktis, kur gimdyti, kaip gimdyti, kad ji galėtų ramiai laukti to malonaus proceso, kad jos netampyt. Ramiai. Kaip tu gimdysi be skausmo, jei tu įsitempusi, ar tau nemalonu kažkas bus? Iš kart reikia pasiruošti, aptarti su vyru, ar tai bus ten kažkurioje ligoninėje, galbūt paprašyti atskiros palatos, o gal namie, čia kaip kuri moteris jaus, kaip kur ji jausis saugiai dėl vaikelio atėjimo.
10. Prasideda gimdymas. Jaučiam švelnius sąrėmius. Gera džiugu – vaikelis ateina. Ir kada jau gimdymas prasideda, vandenys nubėga, reikia vaikščioti, judėti. Toms kam skauda, siūlau paskaičiuoti. Kaip žinia, kada vyksta sąrėmis, atsivėrimas vyksta 30 sek. Ir skaičiuojame 1, 2, 3… kada skauda, po 30 s nebeskauda, galite per tą laikotarpį pailsėti, arba per tas 30 s tiesiog judėti, ieškoti to judesio, kurioje padėtyje tau neskauda. Ar linguoti, ar siūbuoti, ar vaikščioti. Yra toks judesys, kuris padeda kaului lengviau atsiverti. Ir tai nėra skausminga. Ir vėl džiugu ramu, džiugu ramu. Vaikelis ateina, kviečiam vaikelį. Vėl sąrėmis. Jeigu jau skauda labai – išpučiam. Tiesiog malonu laukti kiekvieno sąrėmio. Laukti vaikelio atėjimo. Ir toliau judam. Čia tarsi šokis. Su vyru šokom.
Iš naudokim tą žemės traukos dėsnį. Neįmanoma be skausmo gimdyti atsigulus ant nugaros. Aš prisimenu pati su pirmu vaikeliu. Atsimenu prasidėjo sąrėmiai. Pagalvojau, ką aš čia vaikštau, vis tiek niekas neskauda. Atsiguliau, viskas – nugaros plėšimas, skausmas. Nebijokime gimdyti klūpomis, tūpomis, stovomis. Nėra sudėtinga vaikelį priimti. Nekrenta kaip iš daugaus. Jis tiesiog lengvai išslenka. Nėra sudėtinga jį priimti. Ir viskas. Yra didžiausia laimė, jeigu tą vaikelį priima mylinčios vyro rankos. Jeigu vyrai turi drąsos, moteris, jeigu pasitiki savo vyrais, leiskit tam mylinčiam tėvui priimti vaikelį, arba žmogui, kuriuo pasitikit. Viskas. Vaikelis gimsta. Šventė. Valio. Šviesiausi prisiminimai visą gyvenimą. Noras gimdyti dar ir dar. Tai vat, to moterys jums aš ir linkiu.
Jeigu kils klausimų, galit atsiųsti, užduoti, bandysiu dar kokį video, bandysiu atsakyti į tuos klausimus, nes čia yra labai plati tema, čia tik trumpos gairės į ką reikėtų atsižvelgti. Ačiū. Laimingai.
Panašu:
