Gyvų sėklų šventė Doviluose kovo 9-10 d.

Visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą ir Gimtinę, kviečiame atvykti ir dalintis patirtimi, sėklomis ir augalais. Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.

Apie augalus, jų įvairovę, savybes, naudojimą pranešimus skaitys Lietuvos mokslininkai, sodininkai mėgėjai, svečiai iš užsienio. Veiks mugė. Tarp pranešimų – mainai ir žaidimai, vakaronėje – rateliai ir sutartinės. Šeštadienio vyksmas bus tiesiogiai transliuojamas internetu. Renginys nemokamas ir draugiškas vaikams.

Šventės eiga

Pranešimų santraukos

Naudingi daugiamečiai augalai

Marius Krikščiūnas

Kalbėsiu apie tai, kodėl mus traukia į gamtą, apie prigimtinį žmogaus maistą ir iš kur atsiranda Gausa. Apžvelgsiu naudingus daugiamečius augalus: nektaringus ir aromaterapijai tinkamus augalus, medžius atsparius jūriniam klimatui, jų įvairovę, rūšis, augančias 6-oje atsparumo zonoje. Kalbėsiu apie tai, kur auga dantų pasta, muilas ir kitos buičiai reikalingos priemonės.

Kuo geresnės senosios veislės?

Valdas Stokna

Senomis veislėmis laikytinos veislės išvestos daugiau kaip prieš 50 metų. Per paskutinius 50 metų neteko girdėti, kad būtų išvesta bent viena nauja veislė skirta mėgėjiškam auginimui, visos naujos veislės vedamos tik stambiam žemės ūkio verslui pagal kriterijus (graži forma, transportabilumas, ilgas saugojimas, daugiau cukraus ir pan.), kurie skirti ne žmonių gerovei. Pranešimo metu pakalbėsiu: 1) kuo skiriasi naujos ir senos veislės ir veislių pritaikymą vietinėms sąlygoms; 2) kas sąlygoja augalų kvapą ir skonį arba kodėl miško avietė labai skiriasi nuo kultūroje auginamų; 3) apie tai, kad veislė yra tik susitarimas ir jokiu būdu negalima manyti, kad ji nekinta; 4) apie intensyvų-pramoninį ir ekstensyvų-mėgėjišką žemdirbystės būdus, jų tikslus ir skirtumus ir 5) koks yra derlingumo tikrasis apibrėžimas.

„Sodiname“ – medelių sodinimo šventė Lietuvoje

Olegas Kovalenko, Laurynas Staškevičius, Edvinas Šakys

Mūsų Žemė kiekvienais metais netenka 13,7 mln. hektarų miškų ir tik pusė iš jų yra atsodinama. Mes skatinsime žmones suvokti, kokia žala yra daroma Žemėje kertant miškus. Todėl mes kuriame akciją „Sodiname“. Jos pagrindinis tikslas yra pasodinti kuo daugiau medelių visoje Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje. Papasakosime apie mūsų akcijos įgyvendinimą, planus bei pasiektus tikslus. Pakviesime Jus prisijungti.

Maža sėklytė – didelis stebuklas

Edita Jakubauskaitė, ekologė, sėklų kolekcionierė, www.medeinos.lt tinklaraštininkė

Kodėl surinktos sėklos dažnai nesudygsta? Kurių sėklų neverta sėti? Kodėl jas būtina šaldyti? Kurios sėklos yra valgomos, o kurios – mirtinai nuodingos? Sėklų naudojimas ne tik maistui ar gydymui, bet ir dekoravimui. Kokios sėklos pačios didžiausios pasaulyje ir Lietuvoje – apie tai ir dar daugiau įdomybių papasakosiu apie sėklas.

Žemelė motinėlė – maitintojėlė mūsų. URA! (rusų k.)

Olegas Stanislavovičius Titorenko

Мой личный опыт жизни на землице-матушке в РОДовом ПОМЕСТЬЕ и опыт МОЕГО РОДА. РАСскажу как жил Мой РОД с ЛЮБОВЮ на ЗЕМЕЛьКЕ РОДимой в РОДной Природе, РОДу Своему АРИЕВ-ВЕДРУСОВ. Без РОДового Поместья невозможна счастливая жизнь Человека. Только в РОДовом Помесьтье может жить СЧАСТливая Семья, жить Любовь, Рождаться полноценые ЛЮДИ ТВОРЦЫ. Это все и есть Наш КУЛЬТ УРА – Наша КультУРА. И частью этого Культа УРА являются Живые РОДовие семена. Потому и Слова семья, семя, семена идут из одново корня, т.е. имеют один и тот же ИСТОК – ИСТИНУ.

Vertimas į lietuvių k.: Mano gyvenimiška patirtis ant Žemelės motinėlės Giminės sodyboje ir mano giminės patirtis. Papasakosiu kaip gyveno mano giminė su meile gimtojoje žemėje gimtoje gamtoje ir sava giminė arijų-vedrusų. Be Giminės sodybos yra neįmanomas laimingas žmogaus gyvenimas. Tik Giminės sodyboje gali gyventi laiminga šeima, gyventi meilė, gimti pilnaverčiai žmonės-kūrėjai. Ir visa tai yra mūsų kultas Ura – mūsų kultūra. Ir dalimi šio kulto Ura yra gyvos giminės sėklos. Todėl ir žodžiai šeima, sėkla, sėklos turi vieną ir tą pačią šaknį, t. y. turi vieną šaltinį – tiesą.

Ar išsaugosime Lietuvą žalią?

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis

Lietuva nuo seno garsėja kaip gražus ir žalias kraštas. Mano amžiaus žmonės dar mena tuos laikus, kai kiekviename upelyje gyveno ir veisėsi vėžiai, vėgėlės, vijūnai ir kiti gyvūnai. Upeliuose ir pelkutėse augo ajerai, puplaiškiai, vilkdalgiai, pelkiniai švyliai ir daugelis kitų retų ir vertingų augalų. Natūralios pievos buvo puikios ganyklos kamanėms, drugiams ir bitėms, o mes vaikai rinkdavome gardžiausias žemuoges. Tokiose pievose ganomos vietinės karvutės davė gerokai mažiau pieno nei dabartinės kultūriniuose žolynuose ganomos naujų veislių karvės. Tačiau tada pienas kvepėjo vaistažolėmis ir buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Tvarkingos sodybos buvo apsodintos gyvatvorėmis, medžių guotais. Trėmimai, kolektyvizacija ir visuotinė melioracija nušlavė ne tik vienkiemius, bet ir natūralias pievas, upelius ir pelkutes.

Kraštovaizdžio tvarkymas, o ypač žalinimas, yra darbas be pabaigos. Todėl visi, kas dabar gyvename, privalome pagal jėgas ir sugebėjimus įnešti savo indėlį, kad sustabdytume gamtinės aplinkos ir kaimo kraštovaizdžio tolesnę degradaciją, išsaugotume žalią ir sveiką Lietuvos gamtą būsimoms kartoms. Kiekvieną dorą ir mąstantį lietuvį neramina mintis, kas bus su mūsų žeme ir miškais. Koks likimas laukia sunkmetį išgyvenančių šeimos ūkių, o ir viso kaimo. Kiek dar darbingiausių emigrantų paliks Tėvynę ir kas užims jų vietą? Jau dabar nebežinome, ką valgome ir nuo ko sergame. Ar įsileisime į mūsų laukus liūdnai pagarsėjusius genetiškai modifikuotus augalus, didžiulius gyvulininkystės kompleksus, kokią chemizuotą ar žalią tausojamąją žemdirbystę vystysime? Kaip būtų nuostabu, jei praėjus daugiau nei 300 metų vėl atsirastų naujas DONELAITIS, kuris aprašytų, kas mes esame ir kur einame. Labai norėtųsi, kad jis pažadintų ne tik abejingus bei rašančius tik „prestižinius“(niekieno neskaitomus) straipsnius mokslo žmones ir gamtosaugininkus, valdininkus, bet ir dabartinius slunkius bei vyžotus nabagus. Mūsų gamta, kaimas, o ir visa Lietuva, yra bene svarbiausioje ir lemtingoje gyvenimo kryžkelėje. Taigi, kviečiu visus mąstyti, tartis, ginčytis, rašyti ir dirbti Vardan tos LIETUVOS.

Senosios sodo augalų veislės bei jų savybės

Dr. Bronislovas Gelvanauskis

Pirmosios rašytinės žinios apie Lietuvos sodus yra išlikusios nuo 1387 m. Iš kultūrinių laisvai apsidulkinusių obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių sėklų augindavo sėjinukus, kurių vaisiai kartais būdavo skanūs. Taip atsirado vadinamosios liaudies selekcijos obelų veislės: „Popierinis“, „Žemaičių grietininis“, „Rudeninis dryžuotasis“, „Lietuvos pepinas“, „Montvilinis“ ir kt.; kriaušių veislės: „Vandenė“, „Mangaratka“, „Ankstyvoji dulia“ ir kt. Senuose kaimų soduose slyvos („Vietinė geltonoji“, „Čirkšlė“ ir kt.), kaip ir vyšnios, dažniausiai plito atžalomis, kur joms buvo skiriama atskira vieta.

Lietuvoje šiuo metu kolekcijose auginama apie 2200 sodo augalų veislių ir formų. Tai didžiulis nacionalinis turtas, kurį būtina išsaugoti ateinančioms kartoms. Genetinių išteklių požiūriu nepaprastai vertingos senosios liaudies selekcijos obelų veislės: „Beržininkų ananasas“, „Lietuvos pepinas“, „Baltasis alyvinis“, „Pilkasis alyvinis“, „Rudens dryžuotasis“, „Panemunės baltasis“, „Sierinka“, „Žemaičių grietininis“, „Popierinis“, „Jono pepinas“; kriaušių veislės: „Ankstyvoji dulia“, „Lyvų berė“, „Vandenė“, „Vasarinė sviestinė“; slyvų veislės: „Vietinė geltonoji“; vyšnių veislės: „Vietinė rūgščioji“, „Žagarvyšnė“; trešnių veislės: „Žemaičių geltonoji“, „Žemaičių rožinė“, „Žemaičių juodoji“. Jos įrašytos į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Senosios sodo augalų veislės pasižymi gera adaptacija prie vietinių agroklimatinių sąlygų, atsparumu grybinėms ligoms, išskirtinėmis vaisių savybėmis.

Kuo ypatingos senosios daržo augalų veislės ir kokia jų maistinė vertė?

Dr. Rasa Karklelienė (LAMMC SDI)

Pastaruoju metu senosios daržovių veislės vis didesnę vietą užima mūsų širdyje, populiarėja daržuose ir ant stalo. Vienos iš ankščiausiai paplitusių augalų Lietuvoje – ropės. Lietuvoje daržovių auginimas ėmė plėstis nuo XIII–XIV a. Vienintelis augalas, kuris buvo naudojamas maistui XVI–XIX amžiuje ir kurio kilmė yra lietuviška – laukinis barštis. Kitos visos daržovės yra atvežtinės: griežčiai, krienai, žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, aguonos, rabarbarai, kopūstai. Nuo XVI a. gausiai pradėtos auginti petražolės, krapai ir morkos, kiek vėliau agurkai, svogūnai, kalendros, saulėgrąžos, bulvės.

Daržovių skonio savybes daugiausiai lemia jų veislė ir auginimo sąlygos. Daržo augalų selekcija Lietuvoje vykdoma nuo 1924 m. Dabartiniu metu naujos veislės ir hibridai kuriami LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, Babtuose. Vertingiausios daržovių bioaktyviosios ir energetinės medžiagos – mikroelementai, mineralinės, antibiotinės, aromatinės, eterinės medžiagos, angliavandeniai, baltymai, labai maži riebalų kiekiai. Jų gydomosios savybės nėra susikaupusios vienoje kurioje, o nevienodais kiekiais pasiskirsčiusios įvairiose daržovėse, net to paties augalo vienos reikalingos medžiagos yra šaknyse, kitos – lapuose, o kitos – tik sėkloje ar stiebe. Norint, kad daržovės būtų vaistas ir maistas, mes turime jas vartoti kuo įvairiausias, visą laiką daržoves keisti, pažinti jų savybes ir ypač pasirinkti ir daugiau vartoti tas, kurios auga mūsų klimato sąlygomis.

Detoksikacija iš gamtos. Apsivalymas maistu (rusų k.)

Oksana Mickevič, serijos knygų „Вкусное с пользой“ autorė, Europos mokslo ir švietimo instituto dėstytoja

На этой встрече вы узнаете, как можно естественным природным способом почистить организм в весеннее время. Мягкая чистка подразумевает использование природных детоксикационных методов. Самый простой и приятный из них – это очищение питанием. На встрече Оксана Мицкевич поделится своими авторскими рецептами очищения организма с помощью вкусных и здоровых блюд.

Vertimas į lietuvių k.: Šiame susitikime jūs sužinosite, kaip galima natūraliai gamtos pagalba išvalyti organizmą pavasarį. Minkštas valymas suprantamas kaip panaudojimas detoksikuojančių gamtos metodų. Iš jų pats paprasčiausias ir maloniausias yra valymas maistu. Susitikime Oksana Mickevič pasidalins savo autoriniais receptais organizmui valyti, panaudojant skanius ir sveikus patiekalus.

Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis

Natalija Ščiupakova, Edmundas Ščerbina

Sodas – tai gyvenamoji vieta žmogui ir jo šeimai. Augalus iš sėklų verta sodinti, tam kad jie užaugtų sveiki, savarankiški ir su jais būtų lengva draugauti. Tęsiame projektą „Kedrų sodai Lietuvai“. Perduosiu 15-likos metų patirtį veisiant gamtinius medelynus ir sodus ir 11-likos metų patirtį auginant miško sodą savo žemėje.

zemele.lt – Žemę mylinčių ir puoselėjančių žmonių tinklapis

Edmundas Ščerbina

Žemę mylinčių ir puoselėjančių bendraminčių tinklapis, kuriame rasite informaciją apie gyvenvietes, renginius, veiklas, produkciją, paslaugas, anketas ir skelbimus. Mes turime bendrą svajonę kurtis savo Žemės sklypelyje, suteikti savo vaikams ir artimiesiems gyvą Meilės erdvę, tikrus namus, kur gera būti ir sugrįžti. Siekiame kurti nuostabiausius sodus, gėlynus – suteikti džiaugsmo Žemei.

Senosios vaismedžių veislės Lietuvoje

Gražvydas Jegelevičius

Trumpa vaisinių augalų ir veislių istorija Lietuvoje bei kodėl reikia saugoti senus sodus.

Sėkla – sveikatos šaltinis

Prof. Algimantas Olšauskas

Sėkla yra nuostabus tvarinys, kuri ne tik svarbi augalų karalystei pratęsti, bet ir gyviems organizmams, taip pat ir žmonijai pamaitinti. Sėkloje sukaupta gyvybinė energija yra puikus žmogaus sveikatos šaltinis. Grūdinių, ankštinių ir kitų augalų sėklos, lazdynų riešutai yra puikus lengvai organizmo įsisavinamas angliavandenių, baltymų ir riebalų, svarbių amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, ląstelienos šaltinis. Sėklose esančios veikliosios medžiagos stiprina žmogaus imuninę sistemą ir leidžia apsisaugoti nuo ligų. Vaisiai, uogos, daržovės ir įvairios sėklos žmogaus racione turi sudaryti daugiau kaip 80 proc. maisto normos.

Jauninantys receptai – žydinčios jaunatvės paslaptys (rusų k.)

Oksana Mickevič, serijos knygų „Вкусное с пользой“ autorė, Europos mokslo ir švietimo instituto dėstytoja

В юности всегда кажется, что молодость будет вечной, стареют все вокруг, только не я. Но проходит время и мы вдруг видим первые морщинки или мешки под глазами… Как этого избежать и сохранить свою красоту и молодость как можно дольше? Я начала искать ответ на этот вопрос около 10 лет назад и хочу поделиться с вами своими открытиями. Ведь сама природа дает нам подсказку. Многие люди даже не подозревают, сколько всего можно сделать из трав, цветов и растений! На тренинге вы узнаете о самых лучших и любимых моих рецептах, которые заменят вам дорогостоящие витаминные препараты и помогут выглядеть и чувствовать себя значительно моложе!

Vertimas į lietuvių k.: Visada jaunystėje atrodo, kad amžinai būsi jaunas, aplinkui visi sensta, tik ne aš. Bet po kiek laiko staiga ir mes pastebime pirmąsias raukšleles arba po akimis maišelius. Kaip šito išvengti ir išsaugoti savo grožį ir jaunystę kiek galima ilgiau? Prieš 10 metų aš pradėjau ieškoti atsakymo į šį klausimą ir noriu su jumis pasidalinti savo atradimais. Juk pati gamta mums pateikia užuominas. Daugelis žmonių netgi neįtaria, kiek daug galima pagaminti iš žolių, gėlių ir augalų! Mokymuose jūs sužinosite pačius geriausius ir mėgstamiausius mano receptus, kurie jums pakeis brangius vitaminus ir padės atrodyti ir jaustis žymiai jaunesniais.

PLAČIAU APIE ŠVENTĘ ATVYKSTANTIEMS:

Kur atvykti?

Dovilų pagrindinė mokykla, Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj. Koordinatės: 334086, 6174529 (LKS); 55.677068, 21.361888 (WGS).

Pavežkime vieni kitus į šventę – nuoroda į skelbimus.

Paaiškinimai atvykstantiems autostrada iš rytų: autostradoje išsukti pirmame išvažiavime link Gargždų. Važiuoti ~3.3 km. Pervažiavus Minijos upę antras posūkis į kairę (į Basanavičiaus gatvę). Važiuoti ~4.5 km. Privažiavus susikirtimą su pagrindine gatve pasukti į kairę ir čia pat galima parkuoti automobilį kairėje pusėje esančioje stovėjimo aikštelėje. Mokykla bus čia pat kairėje kelio pusėje.

Ką pasiimti į šventę?

Įvairių sėklų, augalinės kilmės vaišių sau ir draugui, puoduką ir lėkštutę, užrašų knygutę ir rašiklį, šiltas kojines ar šlepetes, kilimėlį ir miegmaišį (jei nakvosite).

Kada vyks apsikeitimai sėklomis?

Sėklomis galima dalintis viso renginio metu netrukdant pranešimams.

Ar mainytis ir dovanoti sėklas tikrai galima?

Š. m. sausio 8 d. įteisinti supaprastinti reikalavimai daržovių sėklos perdavimui ir mainams pakeitus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 224 „Dėl Privalomųjų rinkai tiekiamos daržovių sėklos kokybės reikalavimų aprašo“. Šie pakeitimai atvėrė galimybes laisvesnėmis sąlygomis viešai apsikeisti daržovių sėklomis.

Kaip padėti rengiant šventę?

Atvykite ir aktyviai dalyvaukite, atsiskleiskite, tapkite gražiai pastebėti. Pasidalinkite žinia apie šventę su artimaisiais, draugais, bendraminčiais, sodininkais, daržininkais, gėlininkais, Giminės sodybų kūrėjais, smulkiais ūkininkais, gamtininkais, sveikuoliais, darnaus gyvenimo būdo ir aplinkos puoselėtojais, paveldo saugotojais, augalų mylėtojais ir visais, kurie augina senąsias lietuviškas, rajonuotas, paveldo, liaudies selekcijos augalų veisles, kad jų sėklomis būtų pasidalinta ir šie augalai būtų išsaugoti. Reikalinga kita įvairi pagalba: pasiruošiant šventei, papuošiant salę, verčiant tarp rusų, anglų, lietuvių kalbų, kuriant veiklą vaikams, rengiant vakaronę, žaidimus bei susitvarkant po šventės.

Susisiekimui:

Bendras el. paštas: svente@gyvasekla.lt

Algirdas Švanys, tel. 8 648 43679 (bendri klausimai ir registracja nakvynei mokykloje Doviluose)

Marius Krikščiūnas, tel. 8 698 15767 (registracija į mugę norintiems prekiauti savo rankų darbo kūriniais)