Prieš dešimtmetį ėmiau keisti savo kompiuteryje dažnai nelegaliai naudotą kompiuterinę programinę įrangą į nemokamus atviro kodo produktus. Atviro kodo produktai yra dažnai visuomenėje mažiau žinomi ir naudomi, tačiau daugeliu atveju yra saugesni, lankstesni, greitesni, jų naudojimas mažina vartotojiškumą.
Poreikis elgtis kitaip kilo tada, kada vienai šeimai, gaunančiai palyginus mažas pajamas, pasiūliau pažiūrėti „piratiškai” nukopijuotą filmą. Mano nustebimui jie atsisakė motyvuodami, kad gerbdami filmo kūrėjus, geriau filmą nusipirks. Po šio įvykio jaučiu prabylant sąžinę naudojant įrangą paminančią autorių intelektinės nuosavybės poreikį.
Susimąstydamas apie internete savo teikiamų duomenų naudojimą, saugumą, privatumą bei privatumą tų, su kuriais bendrauju ir siekdamas būti draugiškesniu aplinkai, pradėjau atsisakyti ir kitų atrodytų nemokamų, bet į priklausomybę įveliančių transnacionalinių koorporacijų tiekiamų uždaro kodo produktų.
Įtvirtinti įprotį rinktis atvirą kodą prireikia laiko. Programinės įrangos keitimo pradžioje teko aiškintis kaip vieną ar kitą papildinį įdiegti ir naudoti. Kai kuriems sumanymams atlikti prireikia ir dabar panaršyti ieškant atsakymų įvairiuose internetiniuose forumuose, pasigilinti į komandinės eilutės naudojimą. Visgi, mokymosi pastangoms atrodytų sugaištas laikas greitai atsiperka bei suteikia daugiau įgūdžių bei pasitikėjimo. Tad esu dėkingas atviro kodo kūrėjams už dalelę laisvės.
Kuriama mada, prestižas, pratinimas ir protegavimas nuo mažens bei rinkos monopolizavimas daro savo juodą darbą, tad nors ir nejaučiate poreikio keistis, raginu bent pabandyti. Rezultatais, tikiuosi, nustebs kiekvienas.
Visgi, labai apdžiaugti atviromis alternatyvomis neverta. Kompiuterių gamybos pramonės, interneto tinklo ir vis didėjančio duomenų srauto tarša ir neigiamas poveikis aplinkai tampa grėsminga gamtosaugine problema.
Apžvelgiu keletą mano naudojamų atviro kodo programų.
Operacinė sistema:
GNU/Linux – pvz. ubuntu, kubuntu, lubuntu, tarp jų ir lietuvių kurtos distribucijos baltix, lietutis, visas jas teko paliesti. Veikia puikiai. Aprūpinau gimines. Dabar pats naudoju debian dėl stabilumo, saugumo, gero aprašymo ir mažo priežiūros poreikio. Naudoju lxde aplinką, kuri nors paprastesnė, bet mažiau reikli resursams, greičiau užsikrauna ir dirba mano senutėliame kompiuteryje. Kartu su debian įdiegiami ofiso paketai bei dažniausiai naudojamos programos. Įdiegus wine papildinį galima naudoti daugumą kitoms operacinėms sistemoms pritaikytas programas.
Ofiso portfelis:
Libre office – tai programų rinkinys, kuriame teksto redaktorius, skaičiuoklė, skaidrių redaktorius braižymo įrankiai, duomenų bazės ir daugiau. Didelių tekstų rengimui renkuosi LaTeX kalbą.
Socialiniai tinklai:
Yra gana daug atviro kodo alternatyvų (diaspora, libretree, daug specializuotų pvz. zemele.lt, we.riseup.net crabgrass, bewelcome.org, ringingcedars.internatiinal ir kt.), bet mano draugų rate neišplito.
Kodėl manęs nėra socialiniuose tinkluose
Tinklalapių kūrimas:
Wordpress – populiariausia internetinių tinklapių turinio valdymo sistema su gausybe papildinių.
Statistinė analizė, grafikų braižymas, matematinis modeliavimas:
R (R studio) – truputį užtrunka kol išmokstama programavimo kalba, bet labai vertinga. Už R, regis, nerasite geresnio.
Braižymas:
Draftsight – puikiai tiks paprastiems 2D brėžiniams su dwg failais. Kitai vektorinei grafikai renkuosi Libre draw, Incscape.
Piešimas:
GIMP – puikiai pakeičia fotošopą ar panašias programas.
Žemėlapiai:
Openstreetmap.org – kone tokia vienintelė alternatyva. Funkcionalumu papildyta atmaina – facilmap.org
Bendrai pildomas internetinis dokumentas:
pvz. https://pad.rankenste.in/, bet yra daug kitų. Pakeičia uždaro kodo dokumentus.
Susirašinėjimas:
Laiškai. El. laiškai. Trumposios žinutės telefonu. Yra daug kitų.
Pokalbiai:
Telefonas, yra daug kitų.
Naršyklė:
Mozilla firefox – mano mėgiamiausia.
Paieška internete:
Duckduckgo – paieška, kuri neseka.
Paieškos trūkumai
Nuorodos
Wifi:
Apie wifi žalą
Saugumas:
Apie saugumą internete
