Gyvenamosios aplinkos tobulinimo būrelis Doviluose ir apylinkėse

Gyvenamosios aplinkos tobulinimo būrelis Doviluose ir jų apylinkėse 6-12 metų vaikams.  Susitikimai vyks kiekvieną antradienį nuo 14 val. po 2-3 valandas  Dovilų pagrindinėje mokykloje (Klaipėdos g. 35) ir apylinkėse.

Užsiėmimuose knygas ir sąsiuvinius pakeičia gyvas gamtos pasaulis, jo stebėjimas, žaidimai ir bendra kūryba. Žinių šaltiniu yra ne mokytojas, o patys vaikai.  Auginame medžius, žoles, gėles, daržoves, stebime dangaus kūnus, paukščius, vabzdžius, mąstome kaip gražinti mus supančią aplinką, kad visiems būtų džiugu.

Būrelio kaina 1 mėnesiui – 3 Eur (su NVŠ krepšeliu) arba 15 Eur (be NVŠ krepšelio).

Tel. 8 648 43679
El. paštas: algirdas@svanys.lt

Pasėkime ateitį

Bendraminčių sambūris | Gyvų sėklų šventė

Sausio 20-21 d. 10 val. Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj.

Dovilų krašto gyventojų, gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva organizuojamas bendraminčių sambūris, kurio tikslas – atkurti tradicinį sveiką žmonių gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę.

Sambūryje kviečiame dalyvauti visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą, Gimtinę. Kviečiame dalintis patirtimi, sėklomis, augalais.

Apie augalus, jų įvairovę išsaugojimą, dauginimą, savybes, naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Kunčienė, Laimis Žmuida, Natalija Šiupakova, svečiai iš Baltarusijos Anatolijus Orlovas ir Oksana Mickevič.

Veiks mugė, tarp pristatymų  žaidimai, vakaronėje  tradiciniai šokiai, dainos. Dainomis džiugins „Duetas iš riedančios saulės“ ir Dovilų darželio ugdytiniai.

Žoliautoja, rašytoja Giedrė Bružienė linksmai žemaitiškai su istoriniais nutikimai papasakos apie vaistinius augalus. Marius Krikščiūnas rodys savo gamybos avilius, dalinsis žiniomis apie Rytų mediciną. Edita Nurmi kvies pasivaišinti pagal vikingų receptus ant akmens šventėje iškepta dilgėline duona. Piotr Cibulskij pristatys sėklų keitimosi el. platformos kūrybos darbus.

Vyks dalies pranešimų tiesioginė transliacija. Renginio anonsai latvių, rusų ir anglų kalbomis bei socialiniuose tinkluose: FB ir VK.

Renginys – nemokamas ir draugiškas vaikams. Pavežkime vieni kitus į šventę skelbimai. Užsiregistravus  yra galimybė nakvoti Doviluose (atvykstantiems iš toliau).

Pasiteiravimui: tel. 864843679; el. paštas: algirdas (eta) svanys.lt


Programa

Sausio 20 d. (šeštadienis)
9:00 Mugės ir dalinimosi sėklomis pradžia
10:00 Laimis Žmuida | Nuo sėklų iki gyvenimo būdo
11:00 Anatolijus Orlovas | Garbinga sodininkystė – įvadas
11:30 Natalija Šiupakova | Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis
12:00 Piotr Cybulskij | Sėklų platinimo el. platformos kūryba
12:10 Pertrauka
13:00
Šventės atidarymas
14:00 Prof. Antanas Svirskis | Bioįvairovė ir jos reikšmė: situacija ir perspektyvos
14:30 Dr. Bronislovas Gelvanauskis | Žingsniai senų kultūrinių augalų išsaugojimo link
14:45 Dr. Rasa Karklelienė | Kaip užsiauginti daržovių sėklas?
15:00 Pertrauka
15:30 Oksana Mickevič | Auksiniai receptai iš moliūgų
16:30 Pertrauka
17:00 Danutė Kunčienė | Slėpiniai sėkloj – sėklų valgiai
18:00 Dalyvių prisistatymai ir pasisakymai
19:00 Vakaronė
Sausio 21 d. (sekmadienis)
10:00 Anatolijus Orlovas | Garbinga sodininkystė
13:00 Pertrauka
14:00 Oksana Mickevič | Pamiršti mūsų protėvių valgiai
16:00 Natalija Šiupakova | Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis

Kur atvykti?
Dovilų pagrindinė mokykla, Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj.
Koordinatės: 334086, 6174529 (LKS); 55.677068, 21.361888 (WGS).

Paaiškinimai atvykstanties autostrada iš rytų: autostradoje išsukti pirmame išvažiavime link Gargždų. Važiuoti ~3.3 km. Pervažiavus Minijos upę antras posūkis į kairę (į Basanavičiaus gatvę). Važiuoti ~4.5 km. Privažiavus įskypą susikirtimą su pagrindine gatve statyti mašiną kairėje pusėje esančioje aikštelėje. Mokykla bus čia pat kairėje kelio pusėje.

Ką pasiimti į šventę?

Įvairių sėklų, sveikų augalinės kilmės vaišių sau ir draugui, puoduką ir lėkštutę sau, užrašų knygutę ir rašiklį, šiltas kojines ar šlepetes (salėje vaikštoma be batų), kilimėlį ir miegmaišį (jei nakvosite).

Kada vyks apsikeitimai sėklomis?

Sėklomis galima dalintis visu renginio metu, netrukdant pristatymams. Turintys ypač daug sėklų kviečiami susirinkti prieš renginį.

Ar mainytis ir dovanoti sėklas tikrai galima?

Šiuo metu daržininkams mėgėjams savo išaugintas sėklas savo reikmėms dovanoti ir mainytis yra palanku. Plačiau nuorodoje.

Kaip padėti rengiant šventę?

Atvykite ir aktyviai dalyvaukite, atsiskleiskite, tapkite gražiai pastebėti.

Pasidalinkite žinia apie šventę su artimaisiais, draugais, bendraminčiais, sodininkais, daržininkais, gėlininkais, giminės sodybų kūrėjais, smulkiais ūkininkais, gamtininkais, sveikuoliais, darnaus gyvenimo būdo ir aplinkos puoselėtojais, paveldo saugotojais, augalų mylėtojais ir žinovais, norinčiais parašyti straispnelį ir visais, kurie augina senas lietuviškas, rajonuotas, paveldo, liaudies selekcijos ar kt. augalų veisles, kad jų sėklomis būtų pasidalinta ir šie augalai būtų išsaugoti.

Reikalinga įvairi savanorių pagalba: pasiruošiant šventei, papuošiant salę,  sinchroniškai verčiant tarp rusų, anglų, lietuvių ir latvių kalbų, rengiant vakaronę, žaidimus bei susitvarkant po šventės.


Pranešimų anotacijos

Bioįvairovė ir jos reikšmė: situacija ir perspektyvos

Prof. Antanas Svirskis

Nuostabi augalų pasaulio įvairovė. Pasaulyje priskaičiuojama apie 500 000 augalų rūšių. Lietuvoje – apie 1 800. Dėl per daug intensyvios žmogaus veiklos ypač sparčiai nyksta augalų rūšys. Dabar apie 25 tūkst. augalų rūšių turėtų būti saugomos. Manoma, kad jau yra išnykę 5 – 7 proc. aukštesniųjų augalų rūšių. Dar didesni pavojai gresia vertingoms senoms augalų veislėms. 2007 m. išleistoje trečioje Lietuvos raudonojoje knygoje aprašytos 767 saugomos rūšys. Tai tik pirmas žingsnis į jų išsaugojimą. Raudonoji knyga turėtų tapti kasdieniu priminimu kiekvienam iš mūsų, kad norėdami naudotis, grožėtis ir džiaugtis gamta, ją turime ne tik mylėti ir gerbti, bet ir saugoti.

Žingsniai senų kultūrinių augalų išsaugojimo link

Dr. Bronislovas Gelvonauskis

Pranešime kalbėsiu apie žemės ūkio augalų ir daržovių genetinių išteklių sėklų pavyzdžių išsaugojimą Augalų genų banko sėklų saugykloje ir lauko kolekcijose. Bus pateikta augalų veislių atsiradimo istorija Lietuvoje, jų naudojimas praeityje, dabar ir ateities perspektyvos.

Kaip užsiauginti daržovių sėklas?

Dr. Rasa Karklelienė

Sėklininkystė – specifinė žemės ūkio šaka. Sėklos kokybė priklauso ne tik nuo jos auginimo sąlygų, taikomos agrotechnikos, bet ir kitų svarbių priemonių. Daržovių augintojai gali patys užsiauginti sėklas, jeigu turės pakankamai žinių ir galimybių. Paaiškinsiu sėklų auginimo sąlygas bei įvairių daržo augalų rūšių sėklų išauginimo savitumus. Taip pat paaiškinsiu kaip atskirti hibridinių ir populiacinių veislių sėklų auginimo skirtumus.

Slėpiniai sėkloj – sėklų valgiai

Danutė Kunčienė

Kaip sėkla augmenijoj, taip ir žmogus yra visame gyvenime kūrybos prasmė. Sėkloje yra subrendusi visa augimo jėga, kad iš jos galėtų kilti nauja apraiška.

(Vydūnas)

Sėkla – stebuklingas daiktas. Nukrinta (ar paukštis nuneša, ar žmogus įberia) į Žemę motiną, motiną mūsų visų, derlingą, saulės sušildytą, lietaus palaistytą, suleidžia šaknis, išskledžia lapus, išauginą kamieną, užmezga vaisius, užaugina sėklas, jas subrandina ir vėl į žemę sugrįžta, kad iš naujo užgimtų. Ir taip vis ratu kartojasi ciklas. Ne tik savo būviui pratęsti augina augalas sėklą, bet ir žmogui, paukščiui, gyvuliui ar žvėriui pamaitinti. Tad ir pasidalinsiu sėklų valgių receptais, kurie nuo seno jau buvo senolių mityboje.

Nuo sėklų iki gyvenimo būdo

Laimis Žmuida

Pristatysiu, kas yra gamtinis gyvenimo būdas ir kokių rezultatų galima tikėtis priartinus savo gyvenimą prie gamtos. Paliesiu statybos, buities, laukinių valgomų augalų, grybavimo, gamtinio kalendoriaus, gyvenimo ritmo, maisto ir sėklų užsiauginimo temas. Nurodysiu raktinius žodžius ir kryptis kaip galima toliau šviestis savarankiškai.

Sėklų platinimo el. platformos kūryba

Piotr Cybulskij

Pristatysiu mūsų jaunos programuotojų bendruomenės iš Klaipėdos kuriamą sėklų keitimosi elektroninę platformą, kuri įgalintų sodininkus ir daržininkus mėgėjus, sėklų saugotojus keistis sėklomis, augalais, atsekti jų kilmę, dalintis žiniomis apie jų auginimo ir panaudojimo savitumus. Integruotas žemėlapis padėtų rasti senus vertingus sėklinius medžius Lietuvoje

Miško sodai – gražiausia Lietuvos žemės ūkio ateitis

Natalija Šiupakova

Nuo vaikystės esu sėklų mylėtoja. Pagal išsilavinimą agronomė. 7 metus dirbau pramoniniame žemės ūkyje, o paskutinius 15 metų gamtinės daržininkystės ir sodininkystės kryptimi. Papasakosiu apie medžių dauginimą iš sėklų, gamtinių medelynų įveisimą, projektą „Kedro riešutų sodai Lietuvai”.

Pamiršti mūsų protėvių valgiai

Oksana Mickevič

Esu Oksana Mickevič, sveikos mitybos specialistė iš Baltarusijos. Visi žino, kad mūsų močiutės ir seneliai pasižymėjo pavydėtina stiprybe ir grožiu. Žinoma, jie gyveno kitokiose sąlygose. Tačiau didelę reikšmę turėjo ir jų mityba. Kokie valgiai jiems padėjo palaikyti aštrų protą, stiptrybę ir grožį? Pirmą šventės dieną gilinsimės į receptus iš moliūgų. Ar žinote, kad moliūgai priskiriami vieniems iš naudingiausių produktų pasaulyje? Senovėje moliūgą vadino „namų vaistine“. Nė viena daržovė nepelnė tokios pagarbos. Į šį susitikimą ypač kviečiu tuos, kurie nemėgsta patiekalų iš moliūgo! Aš pati moliūgo vaikystėje valgyti negalėjau. Dabar mano receptai iš moliūgo stebina daugelį. Kartu išsiaiškinsime kaip pagaminti pienišką moliūgų košę (be karvės pieno ir neužverdant), skaniausius cukatus neverdant, moliūginę duoną ir duoną su moliūgais ir imbieru, auksinius sausainius, pyragus, tortus ir labai švelnų kremą iš moliūgo, kuris patinka visiems! Taip pat sužinosime: kokie reti vitaminai slepiasi moliūge, kodėl valgiai iš moliūgo prailgina gyvenimą, kaip moliūgas padeda suliesėti ir kuo jis gali būti naudingas vyrams. Antrą šventės dieną apžvelgsiu plačiau daug užmirštų receptų: kaip gaminti uogų, vaisių, daržovių giras, kaip raugti midų, sulą ir kitus užmirštus gėrimus, virti pasakišką košę, kepti senovinius kepinius. Susipažinti su mano paskaitomis galite mano kanale „Skanu ir naudinga“.

Continue reading „Pasėkime ateitį“

Dešimt argumentų už kultūrinių augalų įvairovę

1. Sėklų įvairovė yra pagrindas mūsų maisto saugumui. Šiuo metu negalime tiksliai numatyti kokios sėklos bus reikalingos ateityje, taigi yra neatsakinga išmesti arba sunaikinti senas ir retas veisles.

2. Įvairovė padidina gamtos atsparumą, taip pat mažina žemės ūkio ekosistemų sutrikdymą. Daugiau įvairovės reiškia daugiau stabilumo, taip pat ir saugumo žmonėms.

3. Įvairovė teikia malonumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas, kuris ragavo sultingą ir aromatingą retą veislę pomidorų, obuolių ar savo augintų daržovių, žino koks yra skirtumas ir žino kaip yra svarbu, tai ko galime netekti.

4. Sėklų įvairovė yra dalis mūsų kultūros. Sėklų istorija turi tą pačią istoriją kaip ir žmogus. Augalai, kurie mus maitina taip pat mus formuoja. Tradiciniai valgiai, šventės ir vietinės tradicijos sunyks, jei augalai sunyks.

5. Įvairovė padeda sutaupyti pinigus. Pagal Jungtinių Tautų paskaičiavimus, iki 2050 m. rūšių praradimas kainuos europiečiams apie 1.1 trilijono eurų per metus. Rūšių netekimas mažins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3 % kiekvienais metais.

6. Įvairovė padeda prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Aštrėjant klimato kaitai, vietinės prisitaikiusios sėklos yra svarbus įvairių biologinių charakteristikų išteklius, kuris gali padėti palaikyti derlių ateityje.

7. Įvairovė prisideda prie sėklų nepriklausomybės. Šiandien dešimt agrochemijos korporacijų dominuoja pasaulio sėklų rinkoje ir tai kelia reikšmingą ūkininkų priklausomybę. Šalys, kurios rems vietinių sėklų įvairovę, bus daug daugiau laisvos nuo korporacijų.

8. Įvairovė mažina pesticidų poreikį. Monokultūros ir toksiniai pesticidai žengia koja kojon. Darniame ir įvairiame žemės ūkyje su didele augalų įvairove pesticidai tampa nereikalingi.

9. Įvairovė padeda alergiškiems žmonėms. Tarp tūkstančių dar egzistuojančių augalų varietetų galima rasti alergiškiems žmonėms tinkamų alternatyvų. Kaip žinia, 90 % derliaus šiandien yra gaunama iš apie 100 skirtingų rūšių, kada galima naudoti daugiau kaip 4800.

10. Saugoti įvairovę yra taip pat ir moralinė pareiga. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas ir verta apsaugos. Mes negalime tiksliai nustatyti mūsų įsikišimo poveikio sudėtingai gamtos ryšių struktūrai. Tad yra būtina imtis atsargos priemonių.

Pagal Arche Noah informaciją

Sėklų įvairovės ateitis – jas auginančių rankose

Pasak Jungtinių Tautų trys ketvirtadaliai kultūrinių augalų įvairovės buvo prarasta per dvidešimtą amžių [1]. Tai kelia grėsmę maisto saugumui, žemės ūkio stabilumui, kultūrinių augalų ištekliams. Šios įvairovės darnus išsaugojimas yra neįmanomas be paprastų žmonių, kurie augina savo augalus ir saugo jų savitumus, renka sėklas ir jomis dalinasi. Tai tūkstantmečius trukęs kultūrinių augalų, o kartu ir žmonių, vystymosi procesas, kuris daugelio buvo užmirštas, tačiau dabar pamažu stiebiasi į šviesą.

Be reikalo stebimasi keliasdešimties veislių vienos rūšies parduotuvinių sėklų pasirinkimu, kuris yra menka dalis palyginus su šimtais kintančių augalų varietetų [2], kurių dalį anksčiau augindavo ir dabar galėtų auginti kiekvienas. Augalai, panašiai kaip ir žmonės, besidaugindami kinta ir įvairėja. Vis gi, dabartinė veislių registravimo, patentavimo sistema standartais ir intelektinės nuosavybės pančiais suvaržo natūraliai vykstantį augalų savybių kitimą bei sėklos panaudojimą.

Lietuvoje situacija pagal Žemdirbystės instituto informaciją yra gėdinga [3]. Gausi kultūrinių augalų tradicinių ir senų veislių ir varietetų įvairovė, turėta tarpukario metu, šiandien yra beveik sunaikinta. Iš tiesų, dabar retai ir tai dažniau tik atokiuose kaimuose galima sutikti žmonių, kurie patys dar iš senelių augina tas pačias daržoves iš savo sėklų. Kiek geresnė situacija su senųjų vaismedžių įvairove, jos išlikę kur ne kur daugiau.

Pagrindinės kultūrinių augalų įvairovės nykimo priežastys glūdi pačiuose žmonėse: gyvenimo būdo pasirinkime, vertybių ir kultūros pokyčiuose, senųjų įgūdžių, žinių ir santykio su gamta nykime. Prisideda ir hibridinėmis ir įvežtinėmis sėklomis perpildyta rinka, sėklų augintojams mėgėjams nepalanki teisinė aplinka, kuri draudžia mainus ir prekybą savo užaugintomis kultūrinių augalų sėklomis be painių registracijos ir sertifikacijos procedūrų [4].

Kultūrinių augalų įvairovė yra svarbi darnaus gyvenimo dalis ir ją verta saugoti ir puoselėti [5]. Visų pirma, įvairovė tai – maisto saugumas. Augalai su skirtingomis biologinėmis savybėmis patikimiau teikia derlių, lengviau išvengia ligų, kenkėjų ir nepalankių sąlygų. Ši savybių gama teikia galimybę išsirinkti norimą skonį, spalvą, formą ar kitas charakteristikas. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas. Be to, senosios veislės tai – mūsų etninės kultūros paveldas. Įvairovė taip pat yra kokybiško ir malonaus gyvenimo dalis, ir visi, kas yra valgę savo užauginto ypač tik nuskinto senos veislės daržovės ar vaisiaus, tai supras.

Kyla klausimas: ką ir kaip sukurti siekiant atstatyti įvairovę? Svarbiausia yra atkurti paprastų žmonių įpročius auginti savą sėklą ir atrinkti norimas augalų savybes, kas ir yra pagrindas kultūrinių augalų įvairovei. Decentralizuotomis sąlygomis augalai prisitaikydami prie įvairių vietinių sąlygų ir augintojo poreikių išvystys nuolat kintančią, prisitaikančią ir atsinaujinančią gyvą įvairovę, tokią kokios ir reikia žmonėms, ir kuri su laiku tik didės.

Kaip to pasiekti? Imti atsakomybę į savo rankas, patiems saugoti augalų, jų sėklų įvairovę ir imti auginti sėklas. Tam gali pakakti ir nedidelio žemės plotelio, balkono ar net palangės. Labai svarbu susirasti savo sėklas, geriau liaudies selekcijos, senas, žmonių auginamas. Senovinių sėklų Lietuvoje yra. Yra jų ir svetur [6]. Pradėti geriau nuo lengviau auginamų sėklų. Pavyzdžiui, ankštinių daržovių sėklai surinkti tereikės popierinio maišelio. Esti ir kaprizingesnių kultūrų, kurių sėklas užauginti sunkiau. Suprasti jų auginimo subtilumus, gali prireikti pasidomėti ar pasiklausti. Patirtis ateis – nepavykus, svarbu ne pasiduoti, o apmąstyti ir auginti vėl – sprendimai rasis.

Verta pasimokyti ir iš kitų šalių patirties. Skirtingose pasaulio, taip pat ir Europos, šalyse taip pat daugėja sėklų įvairovės saugotojų ir puoselėtojų: žmonės maino ir prekiauja savomis sėklomis, kuriami įvairaus pagrindo senovinių, vietinių, tradicinių, paveldo sėklų kolekcijos, bankai [7]. Ta kryptimi aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, paskiri žmonės, priimti įstatymai suteikiantys galimybę mainytis ir prekiauti sėklomis.

Pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos teisinėje sistemoje įvestas naujadaras „kolekcininkų varietetas“, kurio sėklą tapo leidžiama platinti palengvintomis sąlygomis [8]. Panašus teisės aktų pakeitimas Lietuvoje taip pat būtų siekiamybė. Sąlygos mainytis ar prekiauti savo sėkla, ne tik padėtų išlaisvinti Lietuvos kultūrinių augalų įvairovę, bet ir galėtų suteikti reikšmingą atspirties tašką augalų augintojams mėgėjams, skonių įvairovę virtuvėms [9] ir maitinimo įstaigoms bei apskritai pamargintų mūsų aplinką ir pojūčius.

Nors kultūrinių augalų ir sėklų įvairovės saugojimas Lietuvoje dar užuomazgose, tačiau ratas žmonių auginančių savo sėklą platėja. Sėklų įvairovės ateitis yra ir Jūsų rankose.

Straipsnis gali būti laisvai platinamas nurodant jo autorių

Kiti susiję straipsniai:

Latviai pakilo ginti nacionalinės sėklininkystės
Sodininkė: į madą sugrįžta senosios lietuviškos obelų veislės
Augalų genų bankas: vieta, kur saugomas tikrasis Lietuvos lobis
Lenkijos mokslininkai Lietuvoje ieško seniausių obelų ir daržovių veislių
Senosios veislės – kas tai?
Mūsų augalai laiko valstybės pamatus
Sėkloje telpa istorija