Mariaus Krikščiūno paskaita „Gamtinis avilys“ Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre

© Mariaus Krikščiūno nuotrauka

Mariaus Krikščiūno paskaita „GAMTINIS AVILYS“ birželio 1 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro aktų salėje (Smiltelės g. 22-1, Klaipėda)

Norite gauti iš savo avilio medaus, tikro, natūralaus, pigiai ir su minimaliomis pastangomis? Ir kad bitininkystė būtų pilna dvasinio turinio, kuris maitins jus ir jūsų šeimą? Tada jums reikia gamtinio avilio – štai tokį ir mokysimės kartu pasigaminti.Skaityti toliau

Biokonstrukcijos sodinimo šventė Gedminuose

© Konstantin Kirsch, šaltinis: http://www.naturbauten.org/

Šį sekmadienį (gegužės 13 d.) nuo 10 val. medelių sodinimo talka-šventė Gedminuose (Klaipėdos raj.). Sodinsime raudonųjų ąžuolų gyvą suaugančią biokonstrukciją pavėsinę planuojamame dendroparke visuomenės poreikiams skirtame sklype. Po talkos skaniausia košė, arbata, žaidimai ir dainos. Šventė draugiška vaikams. Visi visi labai kviečiami atvykti su kastuvais ir gera nuotaika. Šventės vieta žemėlapyje. Daugiau tel. 8 648 43679.

Nuotraukos šaltinis: http://www.naturbauten.org/

biokonstrukcija, medeliai, sodintojai, sodiname
Raudonųjų ąžuolų biokonstrukcija ir jos sodintojai

Mano giminės sodybos deklaracija

Giminės sodyba, sodžius, tėvonija

Aš, Lietuvos Respublikos pilietis, susipažinau su gyvenimo būdo ideologija menine forma pateikta Vladimiro Megre „Skambantys Rusijos kedrai“ serijos knygose. Giminės sodybų idėja, Anastasijos, jos gyvenimo būdo, Dievo ir Meilės vaizdiniai mane įkvėpė veikti. Tėvų-senelių padovanotame pusantro hektaro ploto žemės sklype Gedminų kaime planuoju ir kuriu tobulesnę gyvenamąją aplinką savo būsimai šeimai, ateities kartoms ir kad protėviai būtų atminti.Skaityti toliau

Sėklų mainai Vilniaus Kaziuko mugėje

sėklų mainai

 

Sėklų mainai Vilniaus Kaziuko mugėje kovo 3 d. (šeštadienį) 13 val. Malūnų ir Maironio gatvių sandūroje, prie tiltelio iš Užupio, „Pabusk kaimas“ salelėje.

Sėklų mainų metu „Maža sėklytė – didelis stebuklas“ tema kalbės Edita Jakubauskaitė ir papasakos apie didžiausias ir mažiausias pasaulyje bei Lietuvoje augančių augalų sėklas. Taip pat atsakys į klausimus: kurios sėklos yra valgomos ir gydančios, o kurios – nuodingos, kaip reikia paruošti sėklas, kad jos sudygtų pavasarį ir kodėl joms būtinas šaltis, kodėl kartais nedygsta norimas augalas?  Edita Jakubauskaitė – Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyriausioji specialistė, sėklų kolekcionierė, puslapio www.medeinos.lt tinklaraštininkė.Skaityti toliau

Gyvų sėklų šventės atgarsiai

Š. m. sausio 20-21 dienomis Doviluose vykusi gyvų sėklų šventė sulaukė labai didelio susidomėjimo, ne tik iš kraštiečių, bet iš žmonių iš visos Lietuvos. Dalyviai dalinosi žiniomis, patirtimi, sėklomis ir augalais. Pertraukų metų šurmuliavo diskusijos, mugė, vyko žaidimai, šokiai. Dalyvių gausa, susidomėjimas, šilti atsiliepimai įkvepia organizuoti tokius renginius ir toliau.Skaityti toliau

Gyvų sėklų šventė 2018

pasėkime ateitį, sėklos

Bendraminčių sambūris | Gyvų sėklų šventė

Sausio 20-21 d. 10 val. Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj.

Dovilų krašto gyventojų, gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva organizuojamas bendraminčių sambūris, kurio tikslas – atkurti tradicinį sveiką žmonių gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę.

Sambūryje kviečiame dalyvauti visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą, Gimtinę. Kviečiame dalintis patirtimi, sėklomis, augalais.

Apie augalus, jų įvairovę išsaugojimą, dauginimą, savybes, naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Kunčienė, Laimis Žmuida, Natalija Šiupakova, svečiai iš Baltarusijos Anatolijus Orlovas ir Oksana Mickevič.

Veiks mugė, tarp pristatymų  žaidimai, vakaronėje  tradiciniai šokiai, dainos. Dainomis džiugins „Duetas iš riedančios saulės“ ir Dovilų darželio ugdytiniai.

Žoliautoja, rašytoja Giedrė Bružienė linksmai žemaitiškai su istoriniais nutikimai papasakos apie vaistinius augalus. Marius Krikščiūnas rodys savo gamybos avilius, dalinsis žiniomis apie Rytų mediciną. Edita Nurmi kvies pasivaišinti pagal vikingų receptus ant akmens šventėje iškepta dilgėline duona. Piotr Cibulskij pristatys sėklų keitimosi el. platformos kūrybos darbus.

Vyks dalies pranešimų tiesioginė transliacija. Renginio anonsai latvių, rusų ir anglų kalbomis bei socialiniuose tinkluose: FB ir VK.

Renginys – nemokamas ir draugiškas vaikams. Pavežkime vieni kitus į šventę skelbimai. Užsiregistravus  yra galimybė nakvoti Doviluose (atvykstantiems iš toliau).
Skaityti toliau

Dešimt argumentų už kultūrinių augalų įvairovę

1. Sėklų įvairovė yra pagrindas mūsų maisto saugumui. Šiuo metu negalime tiksliai numatyti kokios sėklos bus reikalingos ateityje, taigi yra neatsakinga išmesti arba sunaikinti senas ir retas veisles.

2. Įvairovė padidina gamtos atsparumą, taip pat mažina žemės ūkio ekosistemų sutrikdymą. Daugiau įvairovės reiškia daugiau stabilumo, taip pat ir saugumo žmonėms.

3. Įvairovė teikia malonumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas, kuris ragavo sultingą ir aromatingą retą veislę pomidorų, obuolių ar savo augintų daržovių, žino koks yra skirtumas ir žino kaip yra svarbu, tai ko galime netekti.

4. Sėklų įvairovė yra dalis mūsų kultūros. Sėklų istorija turi tą pačią istoriją kaip ir žmogus. Augalai, kurie mus maitina taip pat mus formuoja. Tradiciniai valgiai, šventės ir vietinės tradicijos sunyks, jei augalai sunyks.

5. Įvairovė padeda sutaupyti pinigus. Pagal Jungtinių Tautų paskaičiavimus, iki 2050 m. rūšių praradimas kainuos europiečiams apie 1.1 trilijono eurų per metus. Rūšių netekimas mažins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3 % kiekvienais metais.

6. Įvairovė padeda prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Aštrėjant klimato kaitai, vietinės prisitaikiusios sėklos yra svarbus įvairių biologinių charakteristikų išteklius, kuris gali padėti palaikyti derlių ateityje.

7. Įvairovė prisideda prie sėklų nepriklausomybės. Šiandien dešimt agrochemijos korporacijų dominuoja pasaulio sėklų rinkoje ir tai kelia reikšmingą ūkininkų priklausomybę. Šalys, kurios rems vietinių sėklų įvairovę, bus daug daugiau laisvos nuo korporacijų.

8. Įvairovė mažina pesticidų poreikį. Monokultūros ir toksiniai pesticidai žengia koja kojon. Darniame ir įvairiame žemės ūkyje su didele augalų įvairove pesticidai tampa nereikalingi.

9. Įvairovė padeda alergiškiems žmonėms. Tarp tūkstančių dar egzistuojančių augalų varietetų galima rasti alergiškiems žmonėms tinkamų alternatyvų. Kaip žinia, 90 % derliaus šiandien yra gaunama iš apie 100 skirtingų rūšių, kada galima naudoti daugiau kaip 4800.

10. Saugoti įvairovę yra taip pat ir moralinė pareiga. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas ir verta apsaugos. Mes negalime tiksliai nustatyti mūsų įsikišimo poveikio sudėtingai gamtos ryšių struktūrai. Tad yra būtina imtis atsargos priemonių.

Pagal Arche Noah informaciją