Diskusija: „Ateities miškų vizija ir kaip to pasiekti“

Šį trečiadienį, balandžio 25-tą dieną LAMMC Miškų institute (Girionyse, Liepų 1) posėdžių salėje vyks diskusija tema „Ateities miškų vizija ir kaip to pasiekti“. Pradžia 10 val.  Išvyka į Dubravos sengirę apie 11.30 val. (prilausomai nuo diskusijos eigos). Gali dalyvaut visi susidomėję. Pranešime ir diskusijoje bus aptariami šie klausimai: Continue reading „Diskusija: „Ateities miškų vizija ir kaip to pasiekti““

Mano giminės sodybos deklaracija

Aš, Lietuvos Respublikos pilietis, susipažinau su gyvenimo būdo ideologija menine forma pateikta Vladimiro Megre „Skambantys Rusijos kedrai“ serijos knygose. Giminės sodybų idėja, Anastasijos, jos gyvenimo būdo, Dievo ir Meilės vaizdiniai mane įkvėpė veikti. Tėvų-senelių padovanotame pusantro hektaro ploto žemės sklype Gedminų kaime planuoju ir kuriu tobulesnę gyvenamąją aplinką savo būsimai šeimai, ateities kartoms ir kad protėviai būtų atminti.

Šią vietą vadinu Giminės sodyba arba Giminės kurties vieta. Ją apsodinau gyva medžių, krūmų tvora, iškasiau vandens telkinį, auginu mišką, sodą, daržą. Žemę gerinu tik gamtiškomis trąšomis. Pastačiau keletą kelminių avilių. Planuoju šiame sklype pastatyti mažą namuką ir vietą suplanuoti taip, kad ji būtų saugi, graži, kvapsni, gyvų garsų ir skonių įvairove duotų peną kūnui ir sielai ir būtų kuo mažiau priklausoma nuo išorės. Noriu šioje vietoje su savo pusele kurti stiprią darnią laimingą šeimą, sukurti ir išauginti laimingais mudviejų vaikus.

Noriu, kad aplink mano giminės sodybą įsikurtų dorų siekių kaimynai, kuriantys savo giminės sodybas, puoselėjantys aplinką ir sveiką laimingą gyvenimo būdą. Noriu, kad būtų įkurta Gedminų mokykla, kurioje mūs vaikai tobulins ir tobulės ir laimingai kurs vis laimingesnį gyvenimą. Noriu, kad Gedminų kaime ir apylinkėse mažėtų aplinkos taršos židinių, aplink sodžius ir gyvenvietes būtų atkurtos sengirės ir jų darni gyvybės formų įvairovė. Manau, Gedminų vardas kilęs iš junginio „gieda mintį“, tad svajoju kaip mūsuos skambės dainos su kerinčiais vaizdiniais, kurie įkvėps kurti tai, kas neš visiems džiaugsmą.

Neproduktyvu kažką kaltinti, geriau atsakomybę imti į savo rankas ir daryti geriausia ką galima, nes kiekviena mintis-sprendimas-poelgis turi reikšmę. Būtų į gerą, jei šeimos galinčios ir norinčios dirbti su žeme kurtų savo gyvenimus giminės sodybose aplink miestus ir miestelius ir aprūpintų juos ekologiškai švariais produktais ir gerintų krašto ekologinę situaciją. Tikiu, kad technokratinio gyvenimo būdo keitimas ir artėjimas link gamtos, protėvių kultūros puoselėjimas ir giminės sodybų kūrimas globalesniu mastu padėtų išspręsti socialines, ekonomines, ekologines problemas ir kurti Rojų Žemėje.

Šalių teisinės sistemos turėtų tapti palankios giminės sodyboms (darniai su gamta sugyvenantiems mažiems šeimų ūkiams), jų gyventojams ir gyvenvietėms. Man žinoma, kad daug pavienių žmonių bei šeimų be valstybės palaikymo jau kuria giminės sodybas tiek Lietuvoje tiek įvairiose kitose šalyse. Linkiu sėkmės ir įkvėpimo visiems vienminčiams kuriant nuostabią gyvenamąją aplinką!

Algirdas Švanys

Sėklų mainai Vilniaus Kaziuko mugėje

sėklų mainai

 

Sėklų mainai Vilniaus Kaziuko mugėje kovo 3 d. (šeštadienį) 13 val. Malūnų ir Maironio gatvių sandūroje, prie tiltelio iš Užupio, „Pabusk kaimas“ salelėje.

Sėklų mainų metu „Maža sėklytė – didelis stebuklas“ tema kalbės Edita Jakubauskaitė ir papasakos apie didžiausias ir mažiausias pasaulyje bei Lietuvoje augančių augalų sėklas. Taip pat atsakys į klausimus: kurios sėklos yra valgomos ir gydančios, o kurios – nuodingos, kaip reikia paruošti sėklas, kad jos sudygtų pavasarį ir kodėl joms būtinas šaltis, kodėl kartais nedygsta norimas augalas?  Edita Jakubauskaitė – Vilniaus universiteto Botanikos sodo vyriausioji specialistė, sėklų kolekcionierė, puslapio www.medeinos.lt tinklaraštininkė. Continue reading „Sėklų mainai Vilniaus Kaziuko mugėje“

Gyvenamosios aplinkos tobulinimo būrelis Doviluose ir apylinkėse

Kas? Gyvenamosios aplinkos tobulinimo būrelis 6-12 metų vaikams
Kada? Kiekvieną antradienį nuo 14:30 val. po 2-3 valandas
Kur? Dovilų pagrindinėje mokykloje (Klaipėdos g. 35) ir jos apylinkėse.

Čia knygas ir sąsiuvinius pakeičia gyvas gamtos pasaulis, jo stebėjimas, pasakos, žaidimai ir bendra kūryba. Žinių šaltinis – patys vaikai.  Auginame medžius, žoles, gėles, daržoves, stebime dangaus kūnus, paukščius, vabzdžius, mąstome kaip gražinti mus supančią aplinką, kad visiems būtų džiugu. Continue reading „Gyvenamosios aplinkos tobulinimo būrelis Doviluose ir apylinkėse“

Gyvų sėklų šventės atgarsiai

Š. m. sausio 20-21 dienomis Doviluose vykusi gyvų sėklų šventė sulaukė labai didelio susidomėjimo, ne tik iš kraštiečių, bet iš žmonių iš visos Lietuvos. Dalyviai dalinosi žiniomis, patirtimi, sėklomis ir augalais. Pertraukų metų šurmuliavo diskusijos, mugė, vyko žaidimai, šokiai. Dalyvių gausa, susidomėjimas, šilti atsiliepimai įkvepia organizuoti tokius renginius ir toliau.

Straipsniai:
Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“: Gyvų sėklų šventėje – gyvas bendravimas ir puiki patirtis
Fotoreportažas portale „Mano Gargždai
Šventės paminėjimas dienraštyje „Klaipėda
Pastraipa apie šventę žurnale „Sodo spalvos“ 2018 m. nr. 3
Straipsnis su nuotraukomis savaitraštyje „Žaliasis pasaulis

Filmuota medžiaga:
Prof. Antanas Svirskis | Bioįvairovė ir jos reikšmė: situacija ir perspektyvos.
Dr. Bronislovas Gelvanauskis | Žingsniai senų kultūrinių augalų išsaugojimo link.
Dr. Rasa Karklelienė | Kaip užsiauginti daržovių sėklas?
Anatolijus Orlovas | Garbinga sodininkystė
Oksana Mickevič | Pamiršti mūsų protėvių valgiai

Nuotraukos
Donato Bielkausko:

Andriaus Mačenio:

Editos Jokubauskaitės:

Te mūs liaudies augalai turi teisę plist laisvai (atnaujinta 04-16)

Kviečiu jungtis prie sėklų išlaisvinimo kampanijos, kurios tikslas: aplinkos puoselėjimas skatinant žmones auginti savo sėklas, maistą, kurti daržus, sodus, sodybas, didinti bioįvairovę, naudoti darnias žemdirbystės praktikas, valgyti šviežią vietinį sveiką maistą, sukurti sąlygas, kad senoms veislėms, sėklų mainams ir mažo mastelio pardavimams palankūs teisės aktai būtų priimti.

Žemiau dalinuosi žingsneliais einant link sėklininkystės teisės aktų pakeitimo. Continue reading „Te mūs liaudies augalai turi teisę plist laisvai (atnaujinta 04-16)“

Pasėkime ateitį

pasėkime ateitį, sėklos

Bendraminčių sambūris | Gyvų sėklų šventė

Sausio 20-21 d. 10 val. Klaipėdos g. 35, Dovilai, Klaipėdos raj.

Dovilų krašto gyventojų, gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva organizuojamas bendraminčių sambūris, kurio tikslas – atkurti tradicinį sveiką žmonių gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę.

Sambūryje kviečiame dalyvauti visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą, Gimtinę. Kviečiame dalintis patirtimi, sėklomis, augalais.

Apie augalus, jų įvairovę išsaugojimą, dauginimą, savybes, naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Kunčienė, Laimis Žmuida, Natalija Šiupakova, svečiai iš Baltarusijos Anatolijus Orlovas ir Oksana Mickevič.

Veiks mugė, tarp pristatymų  žaidimai, vakaronėje  tradiciniai šokiai, dainos. Dainomis džiugins „Duetas iš riedančios saulės“ ir Dovilų darželio ugdytiniai.

Žoliautoja, rašytoja Giedrė Bružienė linksmai žemaitiškai su istoriniais nutikimai papasakos apie vaistinius augalus. Marius Krikščiūnas rodys savo gamybos avilius, dalinsis žiniomis apie Rytų mediciną. Edita Nurmi kvies pasivaišinti pagal vikingų receptus ant akmens šventėje iškepta dilgėline duona. Piotr Cibulskij pristatys sėklų keitimosi el. platformos kūrybos darbus.

Vyks dalies pranešimų tiesioginė transliacija. Renginio anonsai latvių, rusų ir anglų kalbomis bei socialiniuose tinkluose: FB ir VK.

Renginys – nemokamas ir draugiškas vaikams. Pavežkime vieni kitus į šventę skelbimai. Užsiregistravus  yra galimybė nakvoti Doviluose (atvykstantiems iš toliau).
Continue reading „Pasėkime ateitį“

Dešimt argumentų už kultūrinių augalų įvairovę

1. Sėklų įvairovė yra pagrindas mūsų maisto saugumui. Šiuo metu negalime tiksliai numatyti kokios sėklos bus reikalingos ateityje, taigi yra neatsakinga išmesti arba sunaikinti senas ir retas veisles.

2. Įvairovė padidina gamtos atsparumą, taip pat mažina žemės ūkio ekosistemų sutrikdymą. Daugiau įvairovės reiškia daugiau stabilumo, taip pat ir saugumo žmonėms.

3. Įvairovė teikia malonumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas, kuris ragavo sultingą ir aromatingą retą veislę pomidorų, obuolių ar savo augintų daržovių, žino koks yra skirtumas ir žino kaip yra svarbu, tai ko galime netekti.

4. Sėklų įvairovė yra dalis mūsų kultūros. Sėklų istorija turi tą pačią istoriją kaip ir žmogus. Augalai, kurie mus maitina taip pat mus formuoja. Tradiciniai valgiai, šventės ir vietinės tradicijos sunyks, jei augalai sunyks.

5. Įvairovė padeda sutaupyti pinigus. Pagal Jungtinių Tautų paskaičiavimus, iki 2050 m. rūšių praradimas kainuos europiečiams apie 1.1 trilijono eurų per metus. Rūšių netekimas mažins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3 % kiekvienais metais.

6. Įvairovė padeda prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Aštrėjant klimato kaitai, vietinės prisitaikiusios sėklos yra svarbus įvairių biologinių charakteristikų išteklius, kuris gali padėti palaikyti derlių ateityje.

7. Įvairovė prisideda prie sėklų nepriklausomybės. Šiandien dešimt agrochemijos korporacijų dominuoja pasaulio sėklų rinkoje ir tai kelia reikšmingą ūkininkų priklausomybę. Šalys, kurios rems vietinių sėklų įvairovę, bus daug daugiau laisvos nuo korporacijų.

8. Įvairovė mažina pesticidų poreikį. Monokultūros ir toksiniai pesticidai žengia koja kojon. Darniame ir įvairiame žemės ūkyje su didele augalų įvairove pesticidai tampa nereikalingi.

9. Įvairovė padeda alergiškiems žmonėms. Tarp tūkstančių dar egzistuojančių augalų varietetų galima rasti alergiškiems žmonėms tinkamų alternatyvų. Kaip žinia, 90 % derliaus šiandien yra gaunama iš apie 100 skirtingų rūšių, kada galima naudoti daugiau kaip 4800.

10. Saugoti įvairovę yra taip pat ir moralinė pareiga. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas ir verta apsaugos. Mes negalime tiksliai nustatyti mūsų įsikišimo poveikio sudėtingai gamtos ryšių struktūrai. Tad yra būtina imtis atsargos priemonių.

Pagal Arche Noah informaciją

Sėklų įvairovės ateitis – jas auginančių rankose

Pasak Jungtinių Tautų trys ketvirtadaliai kultūrinių augalų įvairovės buvo prarasta per dvidešimtą amžių [1]. Tai kelia grėsmę maisto saugumui, žemės ūkio stabilumui, kultūrinių augalų ištekliams. Šios įvairovės darnus išsaugojimas yra neįmanomas be paprastų žmonių, kurie augina savo augalus ir saugo jų savitumus, renka sėklas ir jomis dalinasi. Tai tūkstantmečius trukęs kultūrinių augalų, o kartu ir žmonių, vystymosi procesas, kuris daugelio buvo užmirštas, tačiau dabar pamažu stiebiasi į šviesą.

Be reikalo stebimasi keliasdešimties veislių vienos rūšies parduotuvinių sėklų pasirinkimu, kuris yra menka dalis palyginus su šimtais kintančių augalų varietetų [2], kurių dalį anksčiau augindavo ir dabar galėtų auginti kiekvienas. Augalai, panašiai kaip ir žmonės, besidaugindami kinta ir įvairėja. Vis gi, dabartinė veislių registravimo, patentavimo sistema standartais ir intelektinės nuosavybės pančiais suvaržo natūraliai vykstantį augalų savybių kitimą bei sėklos panaudojimą.

Lietuvoje situacija pagal Žemdirbystės instituto informaciją yra gėdinga [3]. Gausi kultūrinių augalų tradicinių ir senų veislių ir varietetų įvairovė, turėta tarpukario metu, šiandien yra beveik sunaikinta. Iš tiesų, dabar retai ir tai dažniau tik atokiuose kaimuose galima sutikti žmonių, kurie patys dar iš senelių augina tas pačias daržoves iš savo sėklų. Kiek geresnė situacija su senųjų vaismedžių įvairove, jos išlikę kur ne kur daugiau.

Pagrindinės kultūrinių augalų įvairovės nykimo priežastys glūdi pačiuose žmonėse: gyvenimo būdo pasirinkime, vertybių ir kultūros pokyčiuose, senųjų įgūdžių, žinių ir santykio su gamta nykime. Prisideda ir hibridinėmis ir įvežtinėmis sėklomis perpildyta rinka, sėklų augintojams mėgėjams nepalanki teisinė aplinka, kuri draudžia mainus ir prekybą savo užaugintomis kultūrinių augalų sėklomis be painių registracijos ir sertifikacijos procedūrų [4].

Kultūrinių augalų įvairovė yra svarbi darnaus gyvenimo dalis ir ją verta saugoti ir puoselėti [5]. Visų pirma, įvairovė tai – maisto saugumas. Augalai su skirtingomis biologinėmis savybėmis patikimiau teikia derlių, lengviau išvengia ligų, kenkėjų ir nepalankių sąlygų. Ši savybių gama teikia galimybę išsirinkti norimą skonį, spalvą, formą ar kitas charakteristikas. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas. Be to, senosios veislės tai – mūsų etninės kultūros paveldas. Įvairovė taip pat yra kokybiško ir malonaus gyvenimo dalis, ir visi, kas yra valgę savo užauginto ypač tik nuskinto senos veislės daržovės ar vaisiaus, tai supras.

Kyla klausimas: ką ir kaip sukurti siekiant atstatyti įvairovę? Svarbiausia yra atkurti paprastų žmonių įpročius auginti savą sėklą ir atrinkti norimas augalų savybes, kas ir yra pagrindas kultūrinių augalų įvairovei. Decentralizuotomis sąlygomis augalai prisitaikydami prie įvairių vietinių sąlygų ir augintojo poreikių išvystys nuolat kintančią, prisitaikančią ir atsinaujinančią gyvą įvairovę, tokią kokios ir reikia žmonėms, ir kuri su laiku tik didės.

Kaip to pasiekti? Imti atsakomybę į savo rankas, patiems saugoti augalų, jų sėklų įvairovę ir imti auginti sėklas. Tam gali pakakti ir nedidelio žemės plotelio, balkono ar net palangės. Labai svarbu susirasti savo sėklas, geriau liaudies selekcijos, senas, žmonių auginamas. Senovinių sėklų Lietuvoje yra. Yra jų ir svetur [6, 7]. Pradėti geriau nuo lengviau auginamų sėklų. Pavyzdžiui, ankštinių daržovių sėklai surinkti tereikės popierinio maišelio. Esti ir kaprizingesnių kultūrų, kurių sėklas užauginti sunkiau. Suprasti jų auginimo subtilumus, gali prireikti pasidomėti ar pasiklausti. Patirtis ateis – nepavykus, svarbu ne pasiduoti, o apmąstyti ir auginti vėl – sprendimai rasis.

Verta pasimokyti ir iš kitų šalių patirties. Skirtingose pasaulio, taip pat ir Europos, šalyse taip pat daugėja sėklų įvairovės saugotojų ir puoselėtojų: žmonės maino ir prekiauja savomis sėklomis, kuriami įvairaus pagrindo senovinių, vietinių, tradicinių, paveldo sėklų kolekcijos, bankai [8]. Ta kryptimi aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, paskiri žmonės, priimti įstatymai suteikiantys galimybę mainytis ir prekiauti sėklomis [9].

Pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos teisinėje sistemoje įvestas naujadaras „kolekcininkų varietetas“, kurio sėklą tapo leidžiama platinti palengvintomis sąlygomis [10]. Panašus teisės aktų pakeitimas Lietuvoje taip pat būtų siekiamybė. Sąlygos mainytis ar prekiauti savo sėkla, ne tik padėtų išlaisvinti Lietuvos kultūrinių augalų įvairovę, bet ir galėtų suteikti reikšmingą atspirties tašką augalų augintojams mėgėjams, skonių įvairovę virtuvėms [11] ir maitinimo įstaigoms bei apskritai pamargintų mūsų aplinką ir pojūčius.

Nors kultūrinių augalų ir sėklų įvairovės saugojimas Lietuvoje dar užuomazgose, tačiau ratas žmonių auginančių savo sėklą platėja. Sėklų įvairovės ateitis yra ir Jūsų rankose.

Straipsnis gali būti laisvai platinamas nurodant jo autorių

Kiti susiję straipsniai:

Latviai pakilo ginti nacionalinės sėklininkystės
Sodininkė: į madą sugrįžta senosios lietuviškos obelų veislės
Augalų genų bankas: vieta, kur saugomas tikrasis Lietuvos lobis
Lenkijos mokslininkai Lietuvoje ieško seniausių obelų ir daržovių veislių
Senosios veislės – kas tai?
Mūsų augalai laiko valstybės pamatus
Sėkloje telpa istorija
Mainydamiesi savo užaugintų augalų sėklomis atsiduriame už įstatymo ribų?