Dešimt argumentų už kultūrinių augalų įvairovę

1. Sėklų įvairovė yra pagrindas mūsų maisto saugumui. Šiuo metu negalime tiksliai numatyti kokios sėklos bus reikalingos ateityje, taigi yra neatsakinga išmesti arba sunaikinti senas ir retas veisles.

2. Įvairovė padidina gamtos atsparumą, taip pat mažina žemės ūkio ekosistemų sutrikdymą. Daugiau įvairovės reiškia daugiau stabilumo, taip pat ir saugumo žmonėms.

3. Įvairovė teikia malonumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas, kuris ragavo sultingą ir aromatingą retą veislę pomidorų, obuolių ar savo augintų daržovių, žino koks yra skirtumas ir žino kaip yra svarbu, tai ko galime netekti.

4. Sėklų įvairovė yra dalis mūsų kultūros. Sėklų istorija turi tą pačią istoriją kaip ir žmogus. Augalai, kurie mus maitina taip pat mus formuoja. Tradiciniai valgiai, šventės ir vietinės tradicijos sunyks, jei augalai sunyks.

5. Įvairovė padeda sutaupyti pinigus. Pagal Jungtinių Tautų paskaičiavimus, iki 2050 m. rūšių praradimas kainuos europiečiams apie 1.1 trilijono eurų per metus. Rūšių netekimas mažins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3 % kiekvienais metais.

6. Įvairovė padeda prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Aštrėjant klimato kaitai, vietinės prisitaikiusios sėklos yra svarbus įvairių biologinių charakteristikų išteklius, kuris gali padėti palaikyti derlių ateityje.

7. Įvairovė prisideda prie sėklų nepriklausomybės. Šiandien dešimt agrochemijos korporacijų dominuoja pasaulio sėklų rinkoje ir tai kelia reikšmingą ūkininkų priklausomybę. Šalys, kurios rems vietinių sėklų įvairovę, bus daug daugiau laisvos nuo korporacijų.

8. Įvairovė mažina pesticidų poreikį. Monokultūros ir toksiniai pesticidai žengia koja kojon. Darniame ir įvairiame žemės ūkyje su didele augalų įvairove pesticidai tampa nereikalingi.

9. Įvairovė padeda alergiškiems žmonėms. Tarp tūkstančių dar egzistuojančių augalų varietetų galima rasti alergiškiems žmonėms tinkamų alternatyvų. Kaip žinia, 90 % derliaus šiandien yra gaunama iš apie 100 skirtingų rūšių, kada galima naudoti daugiau kaip 4800.

10. Saugoti įvairovę yra taip pat ir moralinė pareiga. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas ir verta apsaugos. Mes negalime tiksliai nustatyti mūsų įsikišimo poveikio sudėtingai gamtos ryšių struktūrai. Tad yra būtina imtis atsargos priemonių.

Pagal Arche Noah informaciją

Sėklų įvairovės ateitis – jas auginančių rankose

Pasak Jungtinių Tautų trys ketvirtadaliai kultūrinių augalų įvairovės buvo prarasta per dvidešimtą amžių [1]. Tai kelia grėsmę maisto saugumui, žemės ūkio stabilumui, kultūrinių augalų ištekliams. Šios įvairovės darnus išsaugojimas yra neįmanomas be paprastų žmonių, kurie augina savo augalus ir saugo jų savitumus, renka sėklas ir jomis dalinasi. Tai tūkstantmečius trukęs kultūrinių augalų, o kartu ir žmonių, vystymosi procesas, kuris daugelio buvo užmirštas, tačiau dabar pamažu stiebiasi į šviesą.

Be reikalo stebimasi keliasdešimties veislių vienos rūšies parduotuvinių sėklų pasirinkimu, kuris yra menka dalis palyginus su šimtais kintančių augalų varietetų [2], kurių dalį anksčiau augindavo ir dabar galėtų auginti kiekvienas. Augalai, panašiai kaip ir žmonės, besidaugindami kinta ir įvairėja. Vis gi, dabartinė veislių registravimo, patentavimo sistema standartais ir intelektinės nuosavybės pančiais suvaržo natūraliai vykstantį augalų savybių kitimą bei sėklos panaudojimą.

Lietuvoje situacija pagal Žemdirbystės instituto informaciją yra gėdinga [3]. Gausi kultūrinių augalų tradicinių ir senų veislių ir varietetų įvairovė, turėta tarpukario metu, šiandien yra beveik sunaikinta. Iš tiesų, dabar retai ir tai dažniau tik atokiuose kaimuose galima sutikti žmonių, kurie patys dar iš senelių augina tas pačias daržoves iš savo sėklų. Kiek geresnė situacija su senųjų vaismedžių įvairove, jos išlikę kur ne kur daugiau.

Pagrindinės kultūrinių augalų įvairovės nykimo priežastys glūdi pačiuose žmonėse: gyvenimo būdo pasirinkime, vertybių ir kultūros pokyčiuose, senųjų įgūdžių, žinių ir santykio su gamta nykime. Prisideda ir hibridinėmis ir įvežtinėmis sėklomis perpildyta rinka, sėklų augintojams mėgėjams nepalanki teisinė aplinka, kuri draudžia mainus ir prekybą savo užaugintomis kultūrinių augalų sėklomis be painių registracijos ir sertifikacijos procedūrų [4].

Kultūrinių augalų įvairovė yra svarbi darnaus gyvenimo dalis ir ją verta saugoti ir puoselėti [5]. Visų pirma, įvairovė tai – maisto saugumas. Augalai su skirtingomis biologinėmis savybėmis patikimiau teikia derlių, lengviau išvengia ligų, kenkėjų ir nepalankių sąlygų. Ši savybių gama teikia galimybę išsirinkti norimą skonį, spalvą, formą ar kitas charakteristikas. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas. Be to, senosios veislės tai – mūsų etninės kultūros paveldas. Įvairovė taip pat yra kokybiško ir malonaus gyvenimo dalis, ir visi, kas yra valgę savo užauginto ypač tik nuskinto senos veislės daržovės ar vaisiaus, tai supras.

Kyla klausimas: ką ir kaip sukurti siekiant atstatyti įvairovę? Svarbiausia yra atkurti paprastų žmonių įpročius auginti savą sėklą ir atrinkti norimas augalų savybes, kas ir yra pagrindas kultūrinių augalų įvairovei. Decentralizuotomis sąlygomis augalai prisitaikydami prie įvairių vietinių sąlygų ir augintojo poreikių išvystys nuolat kintančią, prisitaikančią ir atsinaujinančią gyvą įvairovę, tokią kokios ir reikia žmonėms, ir kuri su laiku tik didės.

Kaip to pasiekti? Imti atsakomybę į savo rankas, patiems saugoti augalų, jų sėklų įvairovę ir imti auginti sėklas. Tam gali pakakti ir nedidelio žemės plotelio, balkono ar net palangės. Labai svarbu susirasti savo sėklas, geriau liaudies selekcijos, senas, žmonių auginamas. Senovinių sėklų Lietuvoje yra. Yra jų ir svetur [6, 7]. Pradėti geriau nuo lengviau auginamų sėklų. Pavyzdžiui, ankštinių daržovių sėklai surinkti tereikės popierinio maišelio. Esti ir kaprizingesnių kultūrų, kurių sėklas užauginti sunkiau. Suprasti jų auginimo subtilumus, gali prireikti pasidomėti ar pasiklausti. Patirtis ateis – nepavykus, svarbu ne pasiduoti, o apmąstyti ir auginti vėl – sprendimai rasis.

Verta pasimokyti ir iš kitų šalių patirties. Skirtingose pasaulio, taip pat ir Europos, šalyse taip pat daugėja sėklų įvairovės saugotojų ir puoselėtojų: žmonės maino ir prekiauja savomis sėklomis, kuriami įvairaus pagrindo senovinių, vietinių, tradicinių, paveldo sėklų kolekcijos, bankai [8]. Ta kryptimi aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, paskiri žmonės, priimti įstatymai suteikiantys galimybę mainytis ir prekiauti sėklomis [9].

Pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos teisinėje sistemoje įvestas naujadaras „kolekcininkų varietetas“, kurio sėklą tapo leidžiama platinti palengvintomis sąlygomis [10]. Panašus teisės aktų pakeitimas Lietuvoje taip pat būtų siekiamybė. Sąlygos mainytis ar prekiauti savo sėkla, ne tik padėtų išlaisvinti Lietuvos kultūrinių augalų įvairovę, bet ir galėtų suteikti reikšmingą atspirties tašką augalų augintojams mėgėjams, skonių įvairovę virtuvėms [11] ir maitinimo įstaigoms bei apskritai pamargintų mūsų aplinką ir pojūčius.

Nors kultūrinių augalų ir sėklų įvairovės saugojimas Lietuvoje dar užuomazgose, tačiau ratas žmonių auginančių savo sėklą platėja. Sėklų įvairovės ateitis yra ir Jūsų rankose.

Straipsnis gali būti laisvai platinamas nurodant jo autorių

Kiti susiję straipsniai:

Latviai pakilo ginti nacionalinės sėklininkystės
Sodininkė: į madą sugrįžta senosios lietuviškos obelų veislės
Augalų genų bankas: vieta, kur saugomas tikrasis Lietuvos lobis
Lenkijos mokslininkai Lietuvoje ieško seniausių obelų ir daržovių veislių
Senosios veislės – kas tai?
Mūsų augalai laiko valstybės pamatus
Sėkloje telpa istorija
Mainydamiesi savo užaugintų augalų sėklomis atsiduriame už įstatymo ribų?