1. Sėklų įvairovė yra pagrindas mūsų maisto saugumui. Šiuo metu negalime tiksliai numatyti kokios sėklos bus reikalingos ateityje, taigi yra neatsakinga išmesti arba sunaikinti senas ir retas veisles.
2. Įvairovė padidina gamtos atsparumą, taip pat mažina žemės ūkio ekosistemų sutrikdymą. Daugiau įvairovės reiškia daugiau stabilumo, taip pat ir saugumo žmonėms.
3. Įvairovė teikia malonumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas, kuris ragavo sultingą ir aromatingą retą veislę pomidorų, obuolių ar savo augintų daržovių, žino koks yra skirtumas ir žino kaip yra svarbu, tai ko galime netekti.
4. Sėklų įvairovė yra dalis mūsų kultūros. Sėklų istorija turi tą pačią istoriją kaip ir žmogus. Augalai, kurie mus maitina taip pat mus formuoja. Tradiciniai valgiai, šventės ir vietinės tradicijos sunyks, jei augalai sunyks.
5. Įvairovė padeda sutaupyti pinigus. Pagal Jungtinių Tautų paskaičiavimus, iki 2050 m. rūšių praradimas kainuos europiečiams apie 1.1 trilijono eurų per metus. Rūšių netekimas mažins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3 % kiekvienais metais.
6. Įvairovė padeda prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Aštrėjant klimato kaitai, vietinės prisitaikiusios sėklos yra svarbus įvairių biologinių charakteristikų išteklius, kuris gali padėti palaikyti derlių ateityje.
7. Įvairovė prisideda prie sėklų nepriklausomybės. Šiandien dešimt agrochemijos korporacijų dominuoja pasaulio sėklų rinkoje ir tai kelia reikšmingą ūkininkų priklausomybę. Šalys, kurios rems vietinių sėklų įvairovę, bus daug daugiau laisvos nuo korporacijų.
8. Įvairovė mažina pesticidų poreikį. Monokultūros ir toksiniai pesticidai žengia koja kojon. Darniame ir įvairiame žemės ūkyje su didele augalų įvairove pesticidai tampa nereikalingi.
9. Įvairovė padeda alergiškiems žmonėms. Tarp tūkstančių dar egzistuojančių augalų varietetų galima rasti alergiškiems žmonėms tinkamų alternatyvų. Kaip žinia, 90 % derliaus šiandien yra gaunama iš apie 100 skirtingų rūšių, kada galima naudoti daugiau kaip 4800.
10. Saugoti įvairovę yra taip pat ir moralinė pareiga. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas ir verta apsaugos. Mes negalime tiksliai nustatyti mūsų įsikišimo poveikio sudėtingai gamtos ryšių struktūrai. Tad yra būtina imtis atsargos priemonių.